Rytoj, tiksliau šiandieną jau, greičiausiai numirsiu. Gal ir gerai, - pagalvoju. Gyvenimas mane ėda. Turbūt jau suėdė.
"Mes niekada nenustosime tyliai mylėti tų, kuriuos kažkada mylėjome garsiai." - so fucking true.
Nesumaišyk manęs su kelio dulkėm, aš noriu skrist
Ir neišliek manęs ant šalto tako, aš dar galiu pakilt
Aš tokia kaip visi, ir bloga ir gera,
Tokia pat kaip mes visi, tik kartais trūksta Tavęs
Iš naujo.
Nes kartais taip trūksta Tavęs...
Ir negi staugti man į naktį..?
Daugiau nei pasiilgus, daugiau nei nusivylus,
dievinanti žvaigždes ir nemieganti per pilnatis,
Dovilė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą