Šiandien supratau, kaip tai yra nuostabu. Viskas prasidėjo nuo šio gražaus ir šviesaus ryto. Kadangi užmigau 3h, o kėliausi 8h, tai tikėjausi tik pabudus išjungt žadintuvą ir miegot iki 17h. Beeet... reikėjo nueit į knygyną, padaryt matę, baigt skaityt knygą, susitvarkyt kambarį, nupirkt Dovilei dovaną, sugalvot, kuo rengsiuosi vakare iiir apsirengt, išsidažyt, susivelt plaukus. Nevardinsiu, ką padariau, paprasčiau bus pasakyti, kad atsikėliau, paskaičiau ir beveik sugalvojau, kaip rengsiuosi. Aš tikrai mušu visus rekordus 'kaip nedaryti nieko, kai reikia padaryti tiek daug'. Bet čia laissez tomber, n'importe. Dar ryte pasidariau kavos ir nuėjau į balkoną. Saulė švietė ir net šildė. Priminė pavasarį, kurio taip beprotiškai laukiu. Po to klausiau 'Plastiscines - Bitch', nereali daina, dainavau ir šokau. Buvo nesvarbu, ką pagalvos kaimynai, jie ir šiaip mano, kad aš keista. Tada ir susimąsčiau, kaip gerai yra laisvė. Jaučiuosi tooookia nuo nieko nepriklausoma ir laisva. Nuostabus jausmas. Nusprendžiau, kad jeigu manęs niekam nereikia, tai dar nereiškia, kad man pačiai savęs nereikia. Gyvensiu nuo šiol sau ir tik dėl savęs, o ne kažkam, kam aš esu nesvarbi. Kodėl aš turiu galvot apie kažką, kas mane jau seniai pamiršo? Kokia prasmė..? Life's still going on. Nuo šiandien aš gyvenu.
Laisvė.
Visiška absoliuti laisvė, jokių suvaržymų, gyvenimas toks, kokį pati nori gyventi. Juk žinot mane, mėgstu gyvent neįpareigojančiai arba bent jau tie įpareigojimai turi būti tokie, kuriuos pati sau susikuriu. Laisvė tokia, kokią pati sau sukūriau. Ir žinau, ką su ja darysiu. Nieko nėra geriau. Įsipareigojimai kažkam viską griauna. Apskritai, tai žlugdo ir uždaro į tam tikrus rėmus. Noriu gyvent laisvai, dėl savęs ir dėl nieko daugiau. Neverta savęs užkrauti tuo, ko negali pakelti. Aš bijau prisirišti ir žinau, jog bijosiu visą gyvenimą, nes man tai yra ypač rizikinga. Taip pat bijau prisirišti, nes visi, kurie sakė bus šalia, išėjo. Bet esu Jums dėkinga, jei ne jūs, turbūt iki šiol gyvenčiau rožiniam pasakų pasaulyje, kuriame princai ant baltų žirgų atjoja pas gražuoles princeses ir visi gyvena ilgai ir laimingai. Vemt verčia tokios banalybės.
Studentas arba išpranašauta svajonė.
Be to, jaučiuosi gerai, nes žinau, kad kažkur ant šitos Žemės vaikšto studentas, studijuojantis architektūrą, istoriją, psichologiją arba dar kažką nenuobodaus. Jis turi dryžuotą šaliką, juodą paltą, turbūt nešioja akinius (gal ne kiekvieną dieną), dievina rombuotus megztukus ir gerus kvepalus, mėgsta eit į teatrą, yra šiek tiek menininkas ir tikras vilnietis arba bent jau širdy save tokiu laiko. Ir vieną dieną Vilniuj mes susitiksim. ;]
"It's my life, it's now or never,
I ain't gonna live forever,
I just wanna live while I'm alive,
It's my life! My heart is like an open highway..."
P.S. Ieva ir Vaiva, ačiū už 'išburtąjį draugą', man jis tikrai patiktų ir aš jį tokį dar sutiksiu ;]
Laisva kaip paukštis
Dovilė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą