Padėka

Privalau ten eit. Ten, tuo savo keliu. Dabar jau žinau jį, man skirtąjį likimą. Todėl jau nurimusiu balsu galiu pasakyti:

Kodėl? Neklausk manęs. Dalį širdies, dalį jausmų Tau dalinu, kai manim tiki. Noriu paliest Tavo rankas, noriu vėl Tave atrast, bet turiu išeit, kad sugrįžt atgal. Liks atminty žodžiai šilti, jie neleis sušalt kely. Laikas ratu neša pas Tave. Tariu sudie, turiu vilties vėlei grįžti, kol skambės mūs daina, kuri yra skirta tik Tau.

Turiu išeit, kad sugrįžt atgal...