Sooo, lauke lyja, baiiiisiai šlapia, pajutau tai šiandien savom kojom, nes, pasirodo, nueiti iki miesto yra pakankamai toli, kad batuose patvintų Nilas. Tačiau tai turbūt tik ženklas, jog pavasaris jau visai visai čia pat. Nors man jo ir nereikia. Gal kas nors ten, iš aukščiau, galit dar palaukt..? Man žiema visai patinka.
Šiandienos svarbiausių įvykių daug, o kartu ir visiškai nieko. Na, bent jau nemaliau š*** kaip kad eilinį sekmadienį-tuščiadienį. O, kad įvyko KAŽKAS irgi negaliu pasigirti. Reziuomuojant: savaitgalis buvo pakenčiamas (jeigu savaitgaliu vadinsime tik šiandieną).
Negaliu neparašyti apie DELF'ą, kuris savo artėjimu tuoj pasieks viršgarsinį greitį. Taip, jis tuoj. Po 5 dienų. Ką ten po 5, penktadienį 6:30h jau būsim kelyje Alytus - Prancūzų kalbos kultūros Centras. Praeis, žinau, kad praeis, taip kaip viskas praeina gyvenime. Bet blem aš turiu išlaikyt, o pasitikėjimas savo jėgomis vis mąžta ir mąžta. Ech, kaip nors...
Byyyy the way, šiandiena buvo gera tuo, kad peržiūrėjau 2 labaaaai gerus filmus ir begalybę trumpametražių prancūziškų. Pamaniau, kad dar dvi tokios dienos ir mano kambarys taptų kino teatru, kas man labaaaaaaaai patiktų ;] Idėja artėjančioms atostogoms (happy).
Mano šiandien atliktinų darbų sąraše dar vienas neišbrauktas punktas - filmas "Atpirkimas". Labai apdovanotas, išgirtas ir tra lia lia. nusprendžiau, kad reikia pamatyt, o kadangi šiandien mano diena visiškai perpildyta kino seansais, tai, manau, dar vienas nepakenks.
Taigi...
Mission accomplished: 2 peržiūrėti filmai (bus ir trečias dar šiandien), istorijai skirtos ~3h, perskaityta knyga, šiek tiek prancūzų paskaitinėta, susidorota su paskutiniais skaitymo testais ir beveik beveik sudėtas Rubiko Kubikas.
Beveik didžiuojuosi savimi.
P.S. Nemėgstu reklamų ir įvairaus plauko agitacijų, bet, atleiskit, šįkart nesusilaikysiu, o kadangi žinau, kad skaitančių šitą net-nežinau-kaip-pavadinti lapą ekrane (blog'u nesinori vadint tokio tuščiažodžiavimo interneto platybėse), yra vos keli, tai reklamos agente nebijau būti apšaukta. Negaliu nepasiūlyt peržiūrėti filmo "Jeux D'enfants" (Love Me If You Dare):
Likimas suvedė juos ne veltui: dviese jie buvo keista, bet harmoninga pora. Julien'as ir Sofie gimė dideliais fantastais, tokiais, nuo kurių išdaigų kentėjo visa mokykla. Jų iškrėstus pokštus galima buvo pasmerkti ir pakrikštyti juos užkietėjusiais chuliganais, jei šie nebūtų buvę – tik maži vaikai. Jie sugalvojo žaidimą, kurį galėjo sugalvoti tik jie, žaidimą: „išdrįsi – neišdrįsi“ (cap ou pas cap?). Jie gaudė viens kitą ant „silpnas – neišdrįsi“ ir šis žaidimas augo kartu su jais. Viskas pasikeitė, bet jie nebegalėjo atskirti gyvenimą nuo žaidimo, nes žaidimas tapo jų gyvenimu. Niekas nenorėjo nusileisti. Jie pokštavo ir juokėsi, jie vienas kitam suteikdavo skausmą, jie kentėjo ir buvo pasiryžę prarasti savo gyvenimo metus… Jie žinojo, kad myli vienas kitą, jie ištardavo šiuos žodžius, bet žaidimas vis tiek sugrįždavo ir neleisdavo jiems iš žaidėjų tapti vyru ir moterimi… Bet kartą pasikeitė ir tai… (Copy - paste from Vikipedia)
"Better than drugs, better than smack! Better than a dope-coke-crack-fix-shit-shoot-sniff-ganja-marijuana-blotter-acid-ecstasy! Better than sex, head, 69, orgies, masturbation, tantrism, Kama Sutra ir Thai doggy-style! Better than banana milkshakes! Better than George Lucas' trilogy, the Muppets and 2001! And Cindy Crawford's beauty mark! Better than Hendrix, the first man on the moon! Bill Gates' fortune, the Dalai Lama, Schwarzenegger's testoterone shots, Woodstock, raves... Better than freedom, better than life!" [Julien]
Absoliuti gerų filmų fanatikė,
Dovilė
