Man atleisk tai, ko nespėjau Tau duot. Amžiams lieka viltis, kad ne tik man buvo gera eiti šalia. Mano gyvenimas pravirksta, kai jame juokiasi mirtis. Ir mirti visai nesunku, kai žinai, kad gyvenai. O aš gyvenau, oi kaip aš gyvenau... Kas matote šviesą tunelio gale, eikite. Kaip Buda, kaip Aristotelis ar kaip Jėzus Kristus, nesvarbu. Eikite, stiprybės jums.
Atsakymas į visus jums kilusius klausimus:
Mano filmo scenarijuje laimingų pabaigų nebūna.
Svajojanti apie naują gyvenimą,
Dovilė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą