Akys

Einu į naktį. Bėgu.
Ir laukiu, kol kas nors
Pašauks mane vardu.
Einu tolyn –
Nors nežinau, kur veda
Šitas kelias,
Apgaubtas nelaimių ir skausmų.
Einu, nors kojos klumpa
Ir akys, pilnos ašarų sūrių.
Einu, nors nežinau,
Kur baigsis
Kelias šis,
Kurio taip nekenčiu.
Skubu į nežinią,
Į tamsą,
Į šaltą lietų,
Kuris nuplauna nuodėmę minčių.
Ir štai jaučiu
Tavąjį žvilgsnį.
Kažką taip artimo ir tolimo kartu.
Bet nežinau, kas tai.
Žinau tik viena – negali būti
Daugiau tokių
Nuliūdusių akių.

P.S. Tam, kad Tavo akys daugiau nebūtų nuliūdusios.