Turbūt užbėgsiu už akių atsakydama į klausimą ,,kodėl?". Reikėjo, ir jau seniai. Nes jau ne pirmą savaitę gyvenu ,,perestroikos" idėjom, tik vis atidėliodavau (gal savaitgalį, poryt arba rytoj...). Ir va būtent šiandien aš metamorfozuojuosi. Geras jausmas: išmetu visas šiukšles ne tik iš kambario, stalčių, telefono, kišenių, bet ir iš galvos. Šiek tiek Pozityvo nuo depresijos, šviesesnių spalvų (juk net fonas pašviesėjo!) kasdienybėn ir jamais regarder au passé, on ne voit que l'avenir!
Kodėl Prieblandos Vėsios..? Atsakymas tokioj vienoj nuostabioj dainoj (,,Nuo Mano Delno"):
Nuo mano lango lik tavo durų - tūkstantis varstų,
Per visą naktį po visą miestą - šešėlių žingsniai.
Švaistūnas klevas žvangantį auksą pavėjui žarsto,
Iš lapų saujos rudenio saulės nebesurinks.
Nuo mano delno lik tavo skruosto - prieblandos vėsios,
Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas, vaiduoklių aidas.
Per visą naktį lyg šiltą paukštį nešu ištiesęs
Tokį vienintelį vienišą, tokį savo švelnumą.
Tokį vientelį vienišą, tokį savo švelnumą...
O jeigu aiškiau, tai po nakties neiškart ateina diena, pirmiau sulaukiam ankstaus ir šalto ryto, blizgančios rasos, po žiemos dar nesidžiaugiam šiltais saulės spinduliais ir gaiviu vasaros nakties vėju, nes prieš tai pavasarį reikia iškęsti. O aš ir kenčiu :] nejaučiu dar vasaros, bet žiema jau praėjo, žinau.
P.S. Visa tai, kas ne į temą, bet turi būti paminėta:
[2010.10.25 19:16:23] Lukrecijus: Vilniux. Studentux. Rombux megztinux. :D
Už tai, kad taip gerai vienas kitą suprantam ;D na, ir žinoma už tą Vilnių, studentus/es ir rombuotus megztukus!
Ačiū.
D.Š.
