Sparčiai artėja pilnametystė, kurios man visai nereikia. Tikiuosi, tą dieną tiesiog išbraukti iš savo gyvenimo. Pragyventi ją tik tam, kad ji būtų praėjusi. Dvylikta klasė nenumaldomai braunasi į mano dienotvarkę, pradedant literatūra, kurią jau pradėjau valgyt, o baigiant kiekvieną naktį kalendoriuje užbraukiama dar viena diena. O taip, liko 23 dienos. O tada 9 mėnesiai... Nejuokauju, man tikrai baisu. Baisumas ne egzaminų ar neišlaikymų, dabar jau tai priimu kaip loterijos bilieto įsigijimą ir laimę - laimėjai arba ne. Baugu, kaip reikės išgyventi dar metus TAIP. Kaip nelabai kas ir keičias mano gyvenime. Fuck it. Tiesiog bandysiu plaukt. Kaip nors...
Taip ir gyvenu, taip ir einu užrietus galvą į debesis. Tik ta virvė ant kaklo kažkaip maudžia...
Beveik pilnametė Dovilė
